Duomenys sėkmingai išsiųsti.

Naujienų prenumerata el. paštu

Kaip pagerinti tarpusavio komunikaciją

Kodėl vieni žmonės geriau bendrauja su aplinkiniais negu kiti? Ar tai įgimta savybė? Nebūtinai.

Bendravimo įgūdžiai, kaip ir visi kiti, yra lavinami, o bendravimo klaidos pataisomos. Šįkart

kalbame apie tai, kaip pagerinti tarpusavio komunikaciją.

 

1. Empatijos nesuklastosi, tačiau galima treniruoti

Kai kalbamės su žmogumi, kuriam jaučiame antipatiją, net nereikia žodžių – kūno kalba jam

išduoda apie mūsų emocijas pašnekovo atžvilgiu. Šis pasąmoningas įgūdis susiformavo prieš

daugybę tūkstančių metų, kai iš pirmo žvilgsnio reikėdavo atskirti, kas stovi šalia: draugas ar

priešas.

Dažnas yra sutikęs prastų pardavėjų, kurie, kad ir kaip bandytų apsimesti, jog domisi mumis ir

mūsų poreikiais, galiausiai vis tiek palieka blogą įspūdį. Tai klasikinis blogo požiūrio į klientą

pavyzdys, manant, kad klientas tik ir laukia, ką tu jam pasakysi ir tiki kiekvienu žodžiu.

Vertėtų pažvelgti į gerų pardavėjų savybes. Jie atrodo natūraliai susidomėję klientu ir sukuria

tarpusavio pasitikėjimo jausmą. Kaip? Mokėjimu klausytis.

Kai asmuo pamato, kad esame susidomėję juo, jis pats atsiveria mums ir tampa atviras

komunikuojamoms žinutėms.

Mokėjimas klausytis – pats svarbiausias komunikacijos įgūdis, kurio niekas nemoko. Niekas

negimsta geru klausytoju ir šis įgūdis gerėja tik nuolat jį lavinant. Tai nėra lengva ir pradžioje

reikalauja susikaupimo, bet sustojus ir įsiklausius gali paaiškėti tai, kas buvo praleista anksčiau.

 

2. Su arogancija mums ne pakeliui.

 

Tas, kuris mano, kad yra geresnis už kitus, turbūt nėra toks protingas, kaip apie save galvoja.

Moksliškai įrodyta, kad per gerai apie save galvojančių ir nerealistišką savęs suvokimą turinčių

individų priekinė smegenų skiltis aktyvuota mažiau negu teisingai save suvokiančių.

Priekinė smegenų skiltis tiesiogiai susijusi su problemų sprendimo, sprendimų priėmimo,

planavimo įgūdžiais. Jeigu save suvokiame per „rožinius akinius“, tikėtina, kad nesame tokie geri

minėtuose sugebėjimuose.

Žmonės aplink mus puikiai jaučia aroganciją ir jeigu mūsų nuodėmė – puikybė, jie vengs mūsų,

bus uždari bet kokiai komunikacijai.


3. Kalbame tik apie reikalus? Mus ignoruos!

Nors atrodo logiška darbo metu kalbėti tik apie reikalus ir negaišti laiko plepalams, daugumoje

situacijų žmonės iš mūsų tikisi ir tam tikros pramogos.

Istorijų pasakojimas – viena geriausių pramogų formų. Ankstyvose žmonių rasės dienose nebuvo

televizoriaus, interneto ar knygų. Žmonės tiesiog glausdavosi prie laužo ir pasakodavo vieni

kitiems istorijas. Tai turėjo ilgalaikį poveikį. Skanuojant žmogaus smegenis, paaiškėjo, kad

klausantis pasakojimų, smegenys dirba ne kaip stebėtojas, o kaip dalyvis.

Jeigu pasakojame gerą istoriją, klausantysis joje dalyvaus net ir pats nekalbėdamas. Smegenys

pavers jį istorijos dalyviu ir leis tą istoriją išgyventi. Rezultatas – žmonės taps labiau atviri ir

pritars žinutei, perdodamai istorijoje.

 

Taigi, jei jūsų biure kolegoms sunku vieniems su kitais bendrauti, pradėkite nuo savęs ir

parodykite pavyzdį. Klausykitės, ką kalba kiti, būkite nuoširdūs ir pasakokite istorijas. Geras

pavyzdys užkrečia.